Die deutsche Wortbildung im Elbinger Vokabular. Elbingo odyn lio voki kosios dalies od i daryba

Im vorliegenden Beitrag wird die Wortbildung des deutschen Teils im deutsch-altpreu ischen handschriftlichen Elbinger Vokabular analysiert. Es handelt sich um ein nach Sachgruppen geordnetes Vokabular, dessen Originalfassung bis ins Ende des 13. Jahrhunderts hineinreicht. Der deutsche Text ist in einem Dialekt des Mittelhochdeutschen verfasst. Von den insgesamt 802 im Vokabular vorhandenen W rtern bilden die Substantive den gr ten Teil, deswegen beschr nkt sich die Wortbildungsanalyse auf die substantivische Beschreibung. Dabei werden derivationelle und kompositionelle Gestaltungsm glichkeiten der deutschen Wortbildung untersucht, wobei die letzteren nach der Form des Erstgliedes gruppiert werden. Darüber hinaus werden die deutschen Ableitungen und Konversiva eingehend besprochen. ------ iame straipsnyje pateikiama rankra tinio vokie i -prūs kalb Elbingo odyn lio, para yto viduriniosios vokie i auk tai i kalbos tarme, voki kosios dalies varda od i analiz . analiz traukti tik tie od iai, kuri darybos motyvacija yra pakankamai ai ki. Atskirai aptariami dūrini modeliai. Toliau apra omi konversyvai ir vediniai. Pastarieji grupuojami pagal darybos formant prie d li ir priesag (i orin s derivacijos būdas) vedinius bei vedinius su balsi kaita od i aknyse (vidin s derivacijos būdas).I analizavus darybi kai Elbingo odyn lio vokie i kalbos od ius galima daryti ias i vadas:1. Did iausi darini dal sudaro dūriniai (161), vedini kiek ma iau (131). Lik od iai (510) yra pirminiai (paprastieji, simplicia), skaitant ir skolinius bei sintagmas.2. Vyraujantis dūrini modelis yra daiktavardis + daiktavardis, kit kalbos dali , sudaran i pirm j dūrini d men , yra gerokai ma iau.3. Tarp Elbingo odyn lio vokie i kalbos vedini vyrauja priesag dariniai (81), daugiausiai j yra su priesagomis -el, -e, -er.4. Vedini su balsi kaita od i aknyse u fiksuota 10, tuo tarpu konversijos būdu sudaryt od i yra 25.5. Prie d li vedini rasta nedaug (15).Kadangi viduriniosios vokie i auk tai i kalbos periodu nebuvo vieningos ra ybos, o tekstai buvo ra omi skirtingomis tarm mis, kartais sunku spr sti apie vienoki ar kitoki od i darybos priemoni vyravim bei tam tikr darybos tip tendencijas, j reguliarum . Su ra ybos vairavimu susiduriama ir analizuojant Elbingo odyn lio dūrinius, nes vienu atveju jie ra omi vienu od iu, kitu – dviem od iais.