oalib
Search Results: 1 - 10 of 100 matches for " "
All listed articles are free for downloading (OA Articles)
Page 1 /100
Display every page Item
Перед любовию твоею мне больно вспомнить о себе …“ | Apie F. Tiut evo meil s lyrik  [PDF]
Dagn? Ber?ait?
Literatura , 2004,
Abstract: XIX a. rus poeto F. Tiut evo meil s lyrika jau ne kart susilauk literatūros tyr j d mesio. io straipsnio tikslas – pabandyti dar syk perskaityti Tiut evo meil s temomis para ytus eil ras ius kaip atspindin ius bendrus poeto filosofin s minties ie kojimus ir atradimus. Tradici kai literatūroje apie Tiut evo kūryb meil s tema i skiriamas Denisjevos ciklas“, ta iau nepatikslinamas jam priklausan i poetini tekst s ra as, k , remiantis ciklo s vokos ai kinimu, bando padaryti straipsnio autor . Tuo pa iu pabr iama, kad visi (net ir nepatek real “ cikl ) su Denisjevos istorija“ susij eil ra iai – tik dalis Tiut evo meil s lyrikos. Tikras jos subjekto savitumas, poeto a “ pozicijos prie taringumas ir dramatizmas atsiskleid ia tik vertinus visus Tiut evo meil s lyrikos pavyzd ius, adresuotus skirtingoms moterims. Straipsnyje nagrin jami eil ra iai, rodantys, kad kiekvien syk naujai mylimajai dedikuotas i grynintas“ meil s i gyvenimas tik dar kart atkartoja jau patirt jausm , pakyl damas j vis naujas poetines auk tumas. Visi Tiut evo intymiosios lyrikos pavyzd iai byloja apie nei vengiam mogaus gyvenimo jud jim u burtu ratu – i Nebūties Būt ir atgal, ir nuo paties mogaus valios niekas ia nepriklauso.
Ахматова и античная культура: о некоторых смысловых компонентах мифа о поэте в Поэме без героя | Achmatova ir Antikos kultūra: apie kai kuriuos mito apie poet prasm s komponentus “Poemoje be herojaus”  [PDF]
Галина Михайлова
Literatura , 2006,
Abstract: Straipsnyje nagrin jama Antikos tem , motyv ir vaizd adaptavimo A. Achmatovos poezijoje problema. Straipsnio autor nurodo kai kurias Antikos tragedijas ir j taikymo Poemoje be herojaus“ savitumo bei vaizd struktūros analogijas. Autor , analizuodama Poemos be herojaus“ nedidel s apimties fragment – vadinam j mitu apie Poet , – atseka esan ias nuorodas Platono ir Horacijaus tekstus. Tiesioginis ir netiesioginis Poemos be herojaus” teksto gretinimas su filosofiniais ir meniniais Antikos autori tekstais leid ia tiksliau apibr ti A. Achmatovos etikos ir estetikos samprat , atsispind jusi iame svarbiausiame jos kūrinyje. Straipsnio autor s nuomone, Antikos tekstai – pirminiai kultūros altiniai, neretai poet s suvokti per v l sn s literatūros prizm , gali būti laikomi jos poezijos ir poetikos vadinamosios vyri kosios linijos” i takomis.
Александр Блок о Федоре Тютчеве | Aleksandras Blokas apie Fiodor Tiut ev  [PDF]
Natalija Melnikova
Literatura , 2004,
Abstract: Straipsnyje nagrin jami A.Bloko dienora i ir u ra knygeli fragmentai apie F.Tiut evo asmenyb ir kūryb . XIX a. paskutinio de imtme io apm stymai apie Tiut ev , susij su Bloko simbolistin s poezijos ie kojimais. XX a. antro de imtme io u ra uose Tiut evo vardas minimas greta Pu kino, L.Tolstojaus vard , greta savo paties poetinio kelio apm stymo. Tre iasis susidom jimo Tiut evu etapas susij s su Bloko sumanymu i leisti Tiut evo eil ra ius ir para yti straipsn apie jo poezij . Apskritai, Bloko mintys apie Tiut evo poezij sutapo su kit rus simbolist recepcijomis, atv rusiems Tiut evo kūryb pasaulio ir europieti kajai kultūrai.
Об одном источнике гоголевской зрелищности: пейзаж Брейгеля во втором томе Мертвых душ | Apie Nikolajaus Gogolio prozos vizualumo altinius: Breigelio peiza as Mirusi j siel “ antrame tome  [PDF]
Инга Видугирите
Literatura , 2010,
Abstract: Gogolio Mirusi j siel antrasis tomas pradedamas labai spūdingu gamtovaizd io apra ymu, kuriame atkuriama Pieterio Bruegelio Vyresniojo peiza Med iotojai sniege. Sausis ir Niūri diena. Vasaris er-dv s struktūra, su jai būdingu em s pavir iaus gau-bimu. Apra ymo subjekto po iūrio ta kas sutampa su Bruegelio peiza subjekto ta ku – yra i keltas vir pirmojo plano. Gogolio apra ymas pradedamas nuo tolumoje matomos galingos kaln virtin s, nuo kurios steb toj skiria platus up s sl nis su daugy-be malūn , prieplauk ir tilt bei ba ny i bok tais vainikuot gyvenvie i . Priart j s prie subjekto po-zicijos vilgsnis apsisuka, ir tuomet pasakojama apie up , jos pakrantes, mi kus, galiausiai, kalnus, kurie visi tarsi nyksta begalin je tolumoje. Toks vilgsnio sūpavimas stri ai erdv s – būdingas Bruegelio pa- veiksl steb tojui, nikusiam studijuoti j detales ir bendr vaizd , kuriame, be Gogolio pamin t objek-t , dar yra ir moni figūr . Gogolio du kartus pakar-totas su ukimas Vie patie, kaip ia erdvu!“ tiksliai atkuria Bruegelio peiza o spūd . Peiza o struktūros analogijas tvirtina ir visa eil sutampan i detali – spalv gamos, efekto apra ymo, tapybin s technikos perteikiant atmosfer atkūrimo, geografini konkre-tybi ir pan. ios analogijos iki iol n ra tyrin tos. Bruege-lio vardas apskritai nefigūruoja Gogolio tyrin jim kontekste, matyt, ir d l tos prie asties, kad nei pats ra ytojas, nei memuaristai tapytojo niekur nepami-n jo. Ta iau galima būti tikram, kad Gogolis mat garsiuosius Met laik peiza us Vienos Belvedery-je, kur praleido ne ma iau dviej m nesi ir kaip tik tuo metu, kai prad jo ra yti antr j savo poemos tom . Many iau, kad j tur jo patraukti virtuozi ka Bruegelio peiza technika, susijusi su iliuminacij ir miniatiūr tradicija, bei ital Renesanso tapytoj mokyklos, kuri ra ytojas ypatingai m go ir vertino, p dsakai Bruegelio peiza uose.Nepaisant vis analogij , ai k jan i lyginant Bruegelio ir Gogolio peiza us, sunku rasti jiems ben-dr interpretacin rakt . A siūlau atsi velgti tokius Gogolio kūrybos aspektus, kurie leist bent jau nu-manyti ra ytojo intereso Bruegelio peiza u prie astis. Pirmasis aspektas susij s su Gogolio perfekcionisti -ku po iūriu tekst kaip kūrybos rezultat , tikintis i jo absoliu ios tobulyb s. is siekimas kyla i roman-tik kūrybos sampratos, kuri men laiko begalyb s i rai ka baigtinume. Vadovaujantis tokia samprata, Bruegelio peiza e galima lengvai velgti id jos apie Dievo sukurto pasaulio gro atspind . Kitas Gogolio intereso aspektas gali būti siejamas su ra ytojo po-linkiu
Few notes on the structure of Aratus’ Phaenomena. Kelios pastabos apie Arato poemos Rei kiniai struktūr
Paulius Garba?iauskas
Literatura , 2009,
Abstract: Poemoje Rei kiniai (Phaen. 752–757) Aratas labai glaustai u simena apie Metono cikl – devyniolikos tropini met laikotarp , per kur susilygina M nulio ir Saul s kalendoriai. i technin informacija (negana to, i reik ta gana m slingai) i pirmo vilgsnio n ra svarbi poemos skaitytojui ir pa iam poetui, kurio pirminis tikslas – meteorologini enkl , susijusi su laiko matavimu ir apskai iavimu, apra ymas. Ta iau i samiau paanalizavus poemos, tiksliau, jos techni-n s dalies (i skyrus ang ir planet apra ym ) iki 757 eil. struktūr i ry k ja domi ir i pirmo vilgsnio nepastebim poemos kompozicijos niuans , k ir kalb ti apie rafinuot min tos i traukos (752–757) stilistik . Aptariama poemos technin s dalies struktūra apibendrinama i samia schema (Fig.), kuri atskleid ia, kad leptotēs principas Arato taikomas anaiptol ne vien teksto pavir iniam lygmeniui. Gana techni kos poeto d stomos med iagos struktūrinis harmoningumas lyg ir nestebina (nes to i helenistinio poeto reik t tik tis), ta iau kur kas labiau kelia nuostab tai, kad is daugiaplanis, motyvuotas harmoningumas slypi po savo ruo tu darnia pavir in s struktūros tvarka ir pastebimas anaiptol ne plika akimi. velgiant i ios perspektyvos, Metono ciklo pamin jimas gauna ai ki prasm , nors i pirmo vilgsnio taip anaiptol neatrodo.
An Interview with Jim Borling  [cached]
Yumiko Sato
Voices: A World Forum for Music Therapy , 2011,
Abstract: “I love music therapy more today than I ever have,” says Jim Borling, who has been a music therapist for over 30 years and teaching music therapy for 28 years at Radford University. How has he kept his passion for music therapy for so long? I’ve never had the chance to ask him that question – until now.
Recenzija. Monografija apie filosofijos ir literatūros giminyst Recenzija. Monografija apie filosofijos ir literatūros giminyst  [cached]
Tomas Ka?erauskas
Coactivity : Philosophy, Communication , 2008, DOI: 10.3846/1822-430x.2008.16.3.56-57
Abstract: Prie kelet met neoficialiame pokalbyje J. Baranova prasitar , kad n ra didesnio malonumo u ra ym . Ties sakant, buvau su av tas ir priblok tas ne tik d l ios i taros asimetrijos R. Barthes’o min iai apie skaitymo malonum (net erotin ). Visai kitaip apie ra ym atsiliepia A. liogeris (kurio filosofi jos apm stymui J. Baranova pelnytai skiria daug d mesio): jis mieliau nera yt nei ra yt . Tokiais atvejais prisimenu M. Bulgakov , kuris tempi s save u plauk prie ra omojo stalo“. Ra ymas daug kam siejasi su disciplina, prievarta sav s at vilgiu, geriausiu atveju – kasdieniu pro iu. Prie kelet met neoficialiame pokalbyje J. Baranova prasitar , kad n ra didesnio malonumo u ra ym . Ties sakant, buvau su av tas ir priblok tas ne tik d l ios i taros asimetrijos R. Barthes’o min iai apie skaitymo malonum (net erotin ). Visai kitaip apie ra ym atsiliepia A. liogeris (kurio fi losofi jos apm stymui J. Baranova pelnytai skiria daug d mesio): jis mieliau nera yt nei ra yt . Tokiais atvejais prisimenu M. Bulgakov , kuris tempi s save u plauk prie ra omojo stalo“. Ra ymas daug kam siejasi su disciplina, prievarta sav s at vilgiu, geriausiu atveju – kasdieniu pro iu.
GENESIS AND DEVELOPMENT OF A “NONPARTISAN” POLITICAL ACTOR: The Formation of the Jama’ah Islah Malaysia (JIM) and its Roots in Western Europe  [cached]
Sophie Lemiere
Al-Jami'ah : Journal of Islamic Studies , 2009,
Abstract: This paper looks at the genesis and development of the Jama’ah Islah Malaysia (JIM), a modernist-reformist Islamist organisation that today has played a vital and visible role in the political landscape of Malaysian politics. Little is known about the early genesis of JIM, and how it began in the 1970s and 1980s as a student-based cadre organisation, created by Malaysian Muslim students studying abroad in Europe and North America. JIM’s roots therefore lie in the Islamic Representative Council (IRC) that was a semi-underground student-cadre movement that was created outside Malaysia, and which aimed to bring about the Islamisation of Malaysian society through the process of social and political mobilisation. Working through the archives of JIM today and interviewing the foundermembers of JIM and the IRC, this paper is the first historical account of the formation and development of IRC and JIM to be published.
Conrad’s Lord Jim: A Modern Romance on the Tragedy of “How to Be”
S.R. Moosavinia,Hekmatshoar Tabari
Studies in Literature and Language , 2011,
Abstract: Lord Jim is an attempt by Joseph Conrad to contemplate on the failure of the dreams of a man whose romantic beliefs in classical heroism and manner of conduct finally brings about his bafflement. In fact, this writer is trying to mirror that one’s lack of knowledge in case of the “how to be of life”, or his inability to vision the modern world practically from an authentic viewpoint holds him from being conscious enough about his real existence, resulting in a tragedy: a death associated with ambiguity, absent-mindedness and fury. To be more specific, the present study intends to investigate Jim’s Romance, his character – as well as that of the other important characters – and the strategies or techniques applied by Conrad, to reflect the failures of such a romantic viewpoint. Key words: Lord Jim; Joseph Conrad; Romance; Heroism; Tragedy
Algo más acerca de Francisco de Paula Jiménez Munuera y su abandono de la Scientia amabilis  [cached]
Laínz, S. J., M.
Collectanea Botanica , 2011,
Abstract: Another look at Francisco de Paula Jiménez Munuera and his departure from Scientia amabilis.- The correspondence between Francisco de Paula Jiménez Munuera, Spanish botanist from Cartagena (Spain) and Pius Font i Quer is revised. The internal circumstances and close details on the donation of the Jiménez Munuera herbarium to the Botany section of the Natural Sciences Museum of Barcelona, the future Botanic Institute, are revealed and analized. Algo más acerca de Francisco de Paula Jiménez Munuera y su abandono de la Scientia amabilis.- Se revisa la correspondencia entre Francisco de Paula Jiménez Munuera, botánico espa ol de Cartagena, y Pius Font i Quer. Se revelan y analizan las circunstancias internas y los detalles más cercanos de la donación del herbario Jiménez Munuera a la Sección de Botánica del Museo de Ciencias de Barcelona, futuro Instituto Botánico.
Page 1 /100
Display every page Item


Home
Copyright © 2008-2017 Open Access Library. All rights reserved.